Žymos
Siužetinė linija 1. Neapibrėžto Lietuvos dienraščio žurnalistas gauna paslaptingą vyriškio laišką, todėl mėgindamas išsiaiškinti, kas jį parašė (ir kodėl) internete per socialinį tinklą „Getface“ užmezga pažintį su kitame mieste gyvenančia Berta. Santykiai namuose su žmona (Gerda) vis tiek pašliję, todėl jis neįžvelgia nieko bloga. Šiai pažinčiai nepritaria tik žurnalisto geriausias draugas Rafaelis ir kaimynystėje laikrodžių taisykloje dirbantis garbaus amžiaus Romanas. Aprašoma taisykla iš tiesų egzistuoja. Ji įsikūrusi priešais Kauno autobusų stotį, prie visuomeninio transporto stotelės. Bet kaip tik čia žurnalistas atranda ištikimą mokytoją ir patarėją.
Siužetinė linija 2. Laikrodininkas Romanas, stebėdamas žurnalisto blaškymąsi tarp žmonos ir naujosios draugės, vis grįžta į praeitį, kai prieš prasidedant Antrąjam pasauliniam karui Kaune susipažino su Japonijos konsulo dukterėčia (Hokito) ir ši pažintis įžiebė nesumeluotus ir tikrus jausmus. Jis mėgina per savo gyvenimišką patirtį patarti jaunąjam draugui, kas gyvenime turėtų būti svarbiausia. Beje, Japonijos konsulo prototipu autorius pasirinko tarpukariu Kaune išties rezidavusį konsulą (Čijūnę Sugiharą). Autorius, kaip kaunietis, neakivaizdžiai dėkoja šiai istorinei asmenybei už tūkstančius Kaune išgelbėtų žydų, kuriems Japonijos konsulas išdavė tranzitines vizas, dar vadinamas „gyvybės vizomis“. Kūrinyje sutiksime ir tarpukario šlagerių maestro Antaną Šabaniauską, pasėdėsime nukabinę kojas Nemuno krantinėje, kai Kaune dar veikė didelis upės uostas. Kita vertus, tarpukario Kauno tapatybė neužgoš pagrindinės knygos temos. Skaitytojas neapkraunamas veikėjų gausa, todėl nėra sunku sekti įkandin buvusių įvykių.
Siužetinė linija 3. Iš Afganistano į Lietuvą pabėgusio Karimo istorija. Knygoje aprašomas jo gyvenimas iki pat atvykimo į Lietuvą, kur jis susipažįsta su pabėgėlių kuratore Olga. Ilgainiui Karimo sąmonėje įvyksta lūžis, tam tikra transformacija. Jis jau nebežino, kodėl tūkstančius kilometrų tikslingai keliavo į Vakarų Europą, nors iki šiol vadovavosi radikaliam islamizmui būdinga taisykle, taikoma tik islamistų kovoje su krikščionimis: „Nėra nekaltų, kalti visi“. Autorius mėgina paaiškinti islamizmo neapykantos krikščionybei priežastis, nes pats maždaug dešimt metų analizavo Islamą, gilinosi į abiejų stovyklų kovos metodus. Darosi įdomu, ką pasirinks Karimas, bet sykiu autorius klausia ir skaitytojo: “Ką pasirinktumėte Jūs“? Ar tai, kas brangu širdy, ar žmonijos gerovę? Būtent ši siužetinė linija suteikia kūriniui dramatizmo ir trilerio bruožų, kur dramaturginių personažų keliai ilgainiui persipina. Skaitytojas norom nenorom pradės klausti, kas iš tiesų valdo mūsų gyvenimus, nepriklausomai nuo to, ar tai XXI amžius, ar tarpukaris. Gal pasaulis tik atsidūręs ant kažkieno kortų stalo ir vienintelė galimybė iš jo ištrūkti, tai praverti laikrodžių taisyklos duris, kur skamba Alo Bowlly dainos, o visus atsakymus žino geraširdis senis, sugebantis taisyti ne tik laikrodžius.