Apie ilgesį ir klaidas

Kartais pasiilgstame gyvenimo. Kartais jo pasiilgstame taip stipriai, jog pasiryžtame save sulaužyti. Tačiau gavę Gyvenimą, ilgainiui pradedame ilgėtis ilgesio. Tai viena didžiausių mūsų keistenybių. Šis ratas, kaip meilės virpesiai, nuvilniję į belaikį eterį ir ten egzistuojantys, kiekvieną kartą priverčia mus pažvelgti į savo vidų. Ir tame eteryje Kūrėjas, apgobdamas mus savo meile, be jokio pasmerkimo mėgina kartu pažvelgti ir į savo širdį. Klaidų jūsų gyvenime nėra. Yra tik jūsų apsisprendimas, padiktuotas ilgesio. Jūs pajėgūs viską pakeisti. Kitomis aplinkybėmis ir kitu ilgesiu. („Laikrodininkas-2“, 2018)

longing_by_annie252

Apie fatališkumą

Sprendimo fatališkumą suprantame tik tada, kai pagaliau suvokiame, jog grįžti atgal į išeities tašką ne tik kad nėra vilties, bet ir sprendimo pasekmė bet kuriuo atveju bus tokia pati, dėl kurios šiandien sielojamės. Tik tai suvokęs žmogus tampa švarus ir gali žengti pirmyn, atsikratęs atsakomybės naštos, nes ta našta jau nebe jo, o to, kuris ją jam primetė.

(“Laikrodininkas 2“, 2016 m.)

viens

Realybė ir anapusybė

Viskas, kas liks po tavęs – tik kitų žmonių prisiminimai apie tave. Tik tai, ką būsi palikęs čia kitų žmonių atminty ir širdyse. Tik tai, kiek gyvybės sugebėjai įkvėpti naujam kažkieno žygdarbiui, kai paguodei įskaudintą sielą, kai susivokei esąs visumos dalimi. Visada žinojau, kad realybė ne tokia, o anapusybė ne tokia mistiška.

(“Laikrodininkas 2“, 2016)

time

Siaubingas jausmas

Žymos

, ,

Romanas kažką norėjo man pasakyti.vagis
Iš įpročio galvoti garsiai, tą pasakiau ir Feliksui.
– Mano gyvenimą kažkas apvogė. Tai labai siaubingas jausmas. Iš to gyvenimo kažkas ištraukė tai, kas buvo labai brangu, o gal ir brangiausia. Tiems vagims tikriausiai sumokėčiau krūvą pinigų, kad jie pasakytų, ką iš mano gyvenimo pavogė. Ar jums taip nėra nutikę?

(“Laikrodininkas 2“, 2014)