Diena, kada tampi…

Žymos

delnai, kūrinys, SEL, tu, Užmerkiu akis

Grįžtu prie ištakų šaltinio. Tenais, kur galėčiau atsigert iš mylinčių delnų. Ten visada manęs lauks tos pačios akys. Jos suteikia viltį, kai pavargstu, kai suklumpu arba mirštu iš troškulio. Jos dovanoja gyvybę abiems pasauliams – šiam ir gal net kitapusiniam. Jos džiaugiasi, kai pagaunu sėkmę už sprando ir vaikiškai triumfuoju nugalėjęs legioną priešų. Bet šiandien grįžtu prie ištakų. Tai ne tas pats. Nes jei dieną pavadinsite tobula, tai reikš, kad apie ją nepasakėte nieko. Ištakų šaltiniui apibūdinti nepakanka žodžių. Jis yra jūsų esybėje. Net ne širdyje, o jūsų lastelėse ir atomuose. Ir net daug giliau. Jis jūsų sieloje. Tokiomis dienomis laikas nebetenka prasmės. Nes tu neatsimeni nieko blogo, kas buvo nutikę – nesėkmių ir praradimų, išdavysčių ir nusivylimų. Jums nereikia atsakymų, nes juos ir taip žinote. Jums nereikia meilės, nes pats tampate ja. Tada viso labo supranti, jog esi žmogus – tobuliausias Kūrėjo kūrinys. Ir tik jam dėkoji už šią ypatingą dieną. Tai ir yra ištakos. Jose atradau Tave ir kaip tik šiandien atėjau atsigerti iš šio ištakų šaltinio. Tai Tu tapai mano skubančiu rytu ir bemiege naktimi.

Delnais uždengtos akys

Žymos

delnai, falling, Jamiroquai, tu

Tyliai priėjusi, uždengei akis. Žinojau, kad tai tu. Iš pirštų galiukų, odos ir drėgnų delnų kvapo. Jį atpažinčiau iš tūkstančio kvapų. Tu vis dar laikai delnais uždengusi akis. Tai tikrai tu, nes žinau, kokiais intervalais iškvepi orą, o tau besišypsant, atodūsį atpažinčiau net užsimerkęs. Tai tikrai tu, nes plaukų galiukai, pažįstami iki skausmo, švelniai kutena skruostą. Gali nekalbėti, gali tyliai prieiti lyg katė ir neduoti nė vienos dingsties tave atpažinti. Ką bedarytum ir kaip besistengtum, visada žinosiu, kad tai esi tu. Juk tik su tavimi jaučiu, kad gyvenu. Tave pažįstu jau tūkstantį metų.

Laikas, kada sustoja žemė…

Žymos

aksomas, delnai, išsaugosi, meilė, plaukai, Rebelheart

Nėra geresnės vietos už tą, kurią parodei tu. Sėdėjai taip arti, kad jutau tavo plaukus. Šilkinius. Jie kuteno skruostą. Aksomines rankas lėtai įdėjai į mano delną. Dar akimirka ir laikas sustojo. Nustojo suktis žemė, nutilo paukščiai, sustingo žmonės ir vandenynų bangos. Likome tik mudu. „Noriu išnykti”, – tyliai sušnibždėjai. Praėjo keleri metai ir vakar vėl sėdėjome panašiai, kaip anąkart. Tik šį kartą nepasakei nieko. Nereikėjo. Viską mačiau tavyje. Ar žinai, kokie šilti tavo delnai…

Vanduo

Žymos

delnai, eric clapton, river, tears, tu, vanduo

Kiekvieną kartą, kai pamatau Vandenį, prisimenu tave. Nesvarbu, ar tai jūra, upė ar ežeras. Bet kaskart, kai prieinu prie vandens, pasemiu jo rieškutėmis ir mėginu prisiminti tavo akis. Nusišypsau sau, nes nepavyksta tų akių, kurios moka šypsotis, prisiminti. Pamenu, mes tada irgi sėdėjome prie Vandens. Tu pasėmei jo delnais ir pasiūlei atsigerti. Jau lenkiausi, bet tu pasakei: “Kvaileli, nenoriu, kad apsinuodytum”. Vėliau prie skruostu pajutau tavo drėgnus delnus. Kaip tik tada pirmą kartą pasakei, kad mane myli… Kiekvieną kartą, kai pamatau Vandenį, prisimenu tave.