Šį rudenį, jį užkalbėjai laukimu

Žymos

Antonio Pinto, likimas, ruduo, užkalbėjimas, Walk

Šį brandų rudenį. Jį užkalbėjai laukimu. Jį užkalbėjai pasidabruota snaudžiančia žole. Atgyjančia, kai saulei patekėjus voras ima pinti naują giją. Jau greit pradės kalbėti medžiai, kurie pabers lapus. Ten surašyti ir Tavo norai. Kaip man atskirt, kada iš didelio dangaus pabirs tavieji. Kaip man žinot, kuriam lape Tu užrašei laukimą, o kuriame kūrėjas paskyrė laiką mudviem susitikt. Dar vakar šito klausinėjau medžių, bet šiandien jau atsakymą žinau. Nes šiąnakt kalbėjausi su Likimu. Apie Tave. Apie mane. Ir einant mums gelsvai žibinto nuspalvintu naktiniu takeliu Likimas klausinėjo, kodėl man taip svarbu žinoti, kur Tu esi. Jam atsakiau, kad nėr atsakymo į tai. Tiesiog šį rudenį. Tai Tu jį užkalbėjai laukimu.

Ji tapo spindinčia žvaigžde…

Žymos

gyvenimas, Lana Del Rey, likimas, miškas, tu, Young and beautiful, žvaigždė

Prieš du gyvenimus mudu susitikom pamiškėj. Atskriejus iš laukų tada paklausei, kas esu. Tau atsakiau, kad gyvenu miške ir saugau raktą nuo širdies. „Parodyk girią, raktą rasiu“, – tepasakei ir šelmiškai nusišypsojai. Ir iš tiesų tą raktą suradai pati. Kai kitą kartą ten pamėginau surast tave, likimas iškrėtė man pokštą. „Ji tapo spindinčia žvaigžde, – kalbėjo medžiai. – Aukštai, labai toli. Kur be sparnų surasti jos tu nepajėgsi“. Kas liko man, kai ėjo pabaigon gyvenimiškas ciklas. Tada kitu metu gimiau žvaigžde tik tam, kad ten aukštai, labai toli, surasčiau tavo širdį tarp žvaigždynų.