Tyla

Žymos

Maybe, naktis, Nick Vintskevich, tyla, širdis

Praėjusią naktį pasigedau širdies. Tenai, kur ji turėjo būti, su manimi kalbėjosi Tyla. Taip atsisukęs, paklausiau jos, kodėl nebegirdžiu plakimo. Tyla tik suprunkštė ir man atsakė: „Nes aš tokia esu. Tiesiog jau taip yra. Ne tavo valioje pakeisti mano prigimties“. O gal tu ją pasigrobei? Gal negali gyventi be širdies? Galbūt, jei ją turėtum, galėtumei prabilti? Tyla uždėjo ranką ant krūtinės. Nusišypsojo ir pakedeno pirštais plaukus man. „Žiūrėk, čia tu esi. Todėl geriau gal patylėki“. Vėliau ji pabučiavo lūpas, padėjo galvą ant krūtinės. Ir dar pridūrė: „Girdžiu ten tavo širdį, o man savoji nesvarbi“. Tiktai tuomet prisiverčiau nutilti. Ir dar truputį pagalvojau, ar galima mylėti Tylą. Jei taip, tai kiek galėtumei ištverti jai to nepasakęs.

Kodėl klausinėji “kodėl“?

Žymos

Crush, Dave Matthews, kodėl, Tomasz Wieja, širdis

Jei akyse neliks ugnies, sustok. Įsiklausyk. Jose vis dar rusena širdis, kurioje dūžiai, nerimas ir viltis persipina su susitikimo jauduliu ir išsiskyrimo kartėliu. Nebijok. Ne viskas taip blogai. Juk taip? O kur esi dabar? Žinau. Esi čia, visai šalia. Juk vis dar virpa rankos, o siela vis dar nori ištrukti iš kūno ir būti ten, kur jai atrodo geriau. Ar vis dar virpa rankos ir jaudulys neleidžia nurimti? Nieko tokio. Mudu visada buvome tokie patys, nes jei taip nebūtų, nebebūtume mes. Laukimas, jei akyse neliks ugnies, niekur nedings. Todėl nurimk. Prisėsk ir paklausyk, ką kalba siela. Ji sako, kad niekas nepraeina be pėdsako. Nepraeina dar ilgai. Sykiu ir skauda, ir gera, kai ieškai savęs. Kai mėgini save susigrąžinti ir surinkti širdį iš mažyčių dalelyčių. Ji dar ilgai nenurims ir vis klausinės „kodėl“…

Akys išdavikės

Žymos

akys, Hurts, Stay, širdis, žvilgsnis

Ak, tos akys. Akys išdavikės! Begėdės, mielos, mažos draugės. Nepasiduok, nors žvilgsnis traukia. Nors ir įtraukia. Kaskart stipriau užtildo širdį… Bet viską sau įsikalbėjai. Įsikalbėjai bučinį, prisilietimą. Įsikalbėjai tūkstantį ir vieną naktį. Įsikalbėjai netgi tai, ką mato akys. Akys išdavikės. Begėdės, mielos, mažos draugės. Jos stebisi, maldauja, geidžia. Jos virpina svajų palaukę ir kuria naują sapną vėlei. Širdie, sakyk, ką man tada daryti. „Nepasiduok! Tai akys!”. Jei taip, kodėl tuomet nerimsta žvilgsnis, kodėl akimirką paverst galėčiau bekraščiu vandenynu su manimi ir tavimi. „Nutilk. Tai akys. Begėdės akys. Akys išdavikės”.