Oro uosto terminale žmonės laukia lėktuvo keleivių. Vieno vyriškio rankose rožės. Jis nekantrauja
labiau nei kiti. Dar akimirka ir tarpduryje pasirodo lagaminais nešini keleiviai. Vyriškis stengiasi kažką įžvelgti pro juos. Eina arčiau, bet skiriamoji juosta jam lyg sako: „Toliau negalima”. Jeigu ne juosta, vyriškis nuskubėtų ten, kur sukdamiesi ratu, lagaminai ieško savininko rankų. Tačiau laikytis taisyklių turi visi. Paslapčia stebiu vyriškį toliau. Jis kažką pamatė! Veide pasirodė šypsena. Sublizgo akys. Jų kampučiuose, atrodo, ašaros. Tada pagalvojau, kad lygiai taip pat tavęs laukiau grįžtančios iš kelionės. Ji truko kelias dienas, bet atrodė amžinybę, kol nepamačiau tavęs ten tarpduryje su lagaminu ir ašaromis akyse. Laukiau taip pat, kaip ir tas vyriškis su rožėmis rankose. Niekada nepamiršiu to ilgesio…
Terminalas
16 Trečiadienis Rgs 2009
Posted in šnabždesiai
