Mažniekiai iš laiko

Žymos

laikas, Lana Del Rey, The Great Gatsby, Young and beautiful

„Štai, imk“, – man pasakei, pakėlus akmenį nuo žemės, pridurdama, jog kai tavęs neliks, turėsiu bent jau tai, ką susirinksiu kelyje. Jį rūpestingai įsidėjau į kišenę. Ir dar vėliau, nužvelgusi neramią jūrą, ir apkabinus kaklą rankom pasakei: „Tokių daiktų bus daug ir visokių, kaip bet kuri kita diena, kurią praleidžiu su tavim“. Po metų mažniekiais išgražinom visus namus: sudžiuvęs klevo lapas ir bilietas į keltą, ištrūkusi saga ir vėl tas pats akmuo nuo jūros. Ir dar daugybė smulkmenų, kurios mus perkėlė per laiką, kai žvelgdavom į juos šypsodamiesi į akis. Tiktai detalėse galėjom atpažinti vienas kitą. Bet vieną dieną mažniekius radau už durų. Paaiškinai, kad smulkmenų nereikia jau. Kad netvarka užgožia tvarką, todėl jei trokštu, galiu suspėti pasiimti tai, kas man brangu. Tą dieną norėjau pasiimti laiką.

Ji tapo spindinčia žvaigžde…

Žymos

gyvenimas, Lana Del Rey, likimas, miškas, tu, Young and beautiful, žvaigždė

Prieš du gyvenimus mudu susitikom pamiškėj. Atskriejus iš laukų tada paklausei, kas esu. Tau atsakiau, kad gyvenu miške ir saugau raktą nuo širdies. „Parodyk girią, raktą rasiu“, – tepasakei ir šelmiškai nusišypsojai. Ir iš tiesų tą raktą suradai pati. Kai kitą kartą ten pamėginau surast tave, likimas iškrėtė man pokštą. „Ji tapo spindinčia žvaigžde, – kalbėjo medžiai. – Aukštai, labai toli. Kur be sparnų surasti jos tu nepajėgsi“. Kas liko man, kai ėjo pabaigon gyvenimiškas ciklas. Tada kitu metu gimiau žvaigžde tik tam, kad ten aukštai, labai toli, surasčiau tavo širdį tarp žvaigždynų.