19 Ketvirtadienis Gru 2013
Posted in šnabždesiai
Romanas kažką norėjo man pasakyti.
Iš įpročio galvoti garsiai, tą pasakiau ir Feliksui.
– Mano gyvenimą kažkas apvogė. Tai labai siaubingas jausmas. Iš to gyvenimo kažkas ištraukė tai, kas buvo labai brangu, o gal ir brangiausia. Tiems vagims tikriausiai sumokėčiau krūvą pinigų, kad jie pasakytų, ką iš mano gyvenimo pavogė. Ar jums taip nėra nutikę?
(“Laikrodininkas 2“, 2014)
05 Ketvirtadienis Gru 2013
Posted in šnabždesiai
Antroji “Laikrodininko“ knyga jau sparčiai kuriasi. Galiu tik pakuždėti pačią pradžią, o toliau – sekite naujienas. Preliminari išleidimo data – 2014 m. pavasaris.
xxx
Jei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis
Ekleziasto 9:5
xxx
„Nurimk“.
„Aš nesuprantu“.
„Sakau, nurimk. Viskas gerai“.
„Kodėl taip sakai“.
„Nes viskas yra gerai. Tu su manimi“.
„Ar tai nebepasikartos?“
„Ne. Greitai mudu būsime visada kartu. Man tik reikės tave surasti. Paskutinį kartą“.
„Bet aš nesuprantu“.
„Aš juk tau sakiau“.
„Ką man sakei?“
„Tau dabar sunku suprasti, todėl pirmiausiai tau reikia nurimti“.
„Kodėl?“
„Todėl, kad tau sakiau, jog išeiti galėsi tik tada, kai jausiesi laisvas. Kai atidirbsi karmą, išmoksi pamoką. Tik kai išsilaisvinsi galėsi išeiti ramia širdimi ir prisijungti prie manęs. Ir tik tada mudu neišsiskirsime. Priešingu atveju klaida pasikartos vėl ir vėl, o aš jau pavargau“.
„Ar tu esi mano vedlys?“
„Ne. Jie jau pakeitė mano lemtį anksčiau, nes nusižengiau taisyklėms“.
„Ar gailiesi dėl to?“
„Kvailuti. Tu ir praėjusį kartą klausei to paties. Bet sakau – nesigailiu nė trupučio. Juk jei nebūčiau nusižengusi, nebūčiau pažinusi tavęs“.
„Bet kodėl taip dega kūnas?“
„Nurimk. Tu neturi jo. Tau tik atrodo, kad jis dega. Tai liekamieji reiškiniai“.
„Paaiškink man“.
„Mes neturime laiko. Noriu dar šią akimirką pabūti su tavimi“.
„Mudu greitai išsiskirsime?“
„Taip“.
„Ar ilgam?“
„Nežinau. Tai priklauso ne tik nuo mūsų“.
„Ar pažinsiu tave?“
„Greičiausiai ne, bet prisimink – mudu palikome vienas kitam ženklus. Tu juos žinosi. Pažinsi iš karto“.
„Ar jie…“
„Nutilk. Pagalvok apie ką nors kitą. Ženklai dabar nesvarbūs, bet tu juos pažinsi. Aš pažadu“.
„Koks bus tavo vardas?“
„Jie niekada nepasako vardų, nes tada lengvai rastume vienas kitą“.
„Dabar man baisu“.
„Nebijok. Tai paskutinis kartas. Aš padarysiu viską, kad tave rasčiau vėl“.
„Kodėl tu dabar nusiminusi?“
„Nes jau laikas. Man sunku bus tave rasti, bet aš labai pasistengsiu. Aš pažadu“.
„Kodėl aš negaliu ieškoti tavęs?“
„Nes tu, skirtingai nei aš, nenusižengei taisyklėms“.
„Neišeik. Sugrįžk… grįžk! Dieve, tai vėl prasideda… Grįžk!… Maldauju…“
