Kas nutiks kelio gale?

Žymos

A Song For You, naktis, nerimas, Ray Charles, tu

Šiąnakt nubudau be jokios priežasties. Nežinau kodėl, bet apėmė keistas nerimas, ar kartais nepradingai ir vis dar esi šalia. Patikrinu. Tu vis dar čia ir ritmingai kvėpuoji. Tada nurimstu ir pradedu svarstyti nerimo priežastį. Juk kartu einame jau seniai. Keista, ar ne taip? Tikrai žinau, kad žingsniuosime ir ateityje tolyn. Tol, kol pavargsime arba kol vienam iš mūsų įsiskaudės kojos arba sąnariai. Galbūt pervargs širdis ir prireiks poilsio. Jei kelio gale pavargsi pirmoji ir negalėsi daugiau eiti, įsikibsiu į parankę. Kad jaustumeis tvirčiau, kad žinotum, jog esu šalia, nes tokia mudviejų lemtis. Bet jei kartais pavargsiu pirmas, kas tuomet? Tada tikiuosi paskutiniame žvilgsnyje išvysti tavo akis. Tai ir prakeiksmas, ir lemtis. Abu viename.

Kai reikia sielą sugrąžinti

Žymos

diena, Hans Zimmer, naktis, Why Do We Fall, žemė

Kalbėjau Žemei apie tave, kada buvai išėjus. Bandžiau jai pasakot apie laukimą dienomis. Ji sakė, kad skaudesnės naktys. „Jos atima ir sielą. Ar ją vis dar turi?“ Ką atsakyti jai galėjau? Ničnieko. Tada ji atsisėdusi prie pat manęs, padėjusi ant rankos delną ir pažiūrėjus į akis paklausė, ką padaryt galėtų, nes sielai reikia grįžti būtinai. „Jai reikia grįžt tenai, kur jos namai“. Minutę pagalvojau ir atsigręžęs pasakiau: „Pakanka to, kad čia esi“. Nuo tos dienos su ja neišsiskyrėm ir naktį puošėm žvaigždėmis.

Apie romaną

Laikraščio žurnalistas gauna paslaptingą laišką, kuriame užduodamas vienintelis klausimas. Siekdamas sužinoti atsakymą, jis virtualioje erdvėje užmezga pažintį su charizmatiškąja Berta. Juk santykiai namuose vis vien pašliję. Veiksmas įgyja pagreitį, kai žurnalistas tampa sąmokslo Europoje liudininku. Vidinių prieštaravimų kamuojamas pagrindinis herojus mėgina nuslopinti jausmus Bertai, bet ar jam pavyks? Ką jis pasirinks, aistringąją Bertą ar laiko išbandytą sielą, kantriai jo laukiančią namuose.
Galiausiai, darosi neaišku, kokias paslaptis slepia laikrodininkas, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą sutikęs Japonijos konsulo dukterėčią. Skaitytojas virtuoziškai perkeliamas tai į tarpukario Kauną, tai  sugrąžinamas atgal į šiuos laikus.
Kūrinyje svarstoma, ar įmanoma kontroliuoti virtualų gyvenimą ir kas jį iš tiesų valdo? Gal pasaulis tik atsidūręs ant kažkieno kortų stalo ir vienintelė galimybė iš jo ištrūkti, tai praverti laikrodžių taisyklos duris, kur skamba Al Bowlly dainos, o visus atsakymus žino geraširdis senis, sugebantis taisyti ne tik laikrodžius. Vienintelis dalykas, kurio jam nepavyksta padaryti, tai dešimtmečius nutildyti savo širdies.
Autorius tris siužetines linijas meistriškai apjungia į vientisą, romantišką istoriją, rašytą net šešerius metus.

Knygynuose ir prekybos centruose “Laikrodininkas“ pasirodys 2013 m. kovo pabaigoje

Rudeninis rūkas

Žymos

I Won't Give Up, Jason Mraz, miegas, rūkas, samanos, tu

Ruduo. Ir vėl ruduo. Ruduo, atėjęs lyg senas draugas kelyje. Jis vis dar čia. Jis prie širdies. Bet dar truputis ir beveik miegu. Po samanom. Taip, po jomis. Ir dar ant jų rašau vėl laišką tau. Žinai, beveik miegu, bet nebeužsimerkiu. Vis laukiu kai sugrįši iš namų. Iš klaidžiojimų, iš dvejonių, iš miego, iš pasaulių tolimų. Skaičiuoju laiką. Kai draugą mano susitikus, prisėsi čia. Juk dar prisėsi? Prie pat širdies. Ant samanų. Ant minkšto pakloto padėjus galvą klausysiesi, ką tau seniai buvau užrašęs. Tie žodžiai. Jie ant lapų ir ant šakų. Jie kalba naktimis, kai iškeliauju iš namų. Kai sugrįžtu ieškoti vietos, kur dar yra paunksnė, kur pasidėjęs galvą ant šaknų sugert galėčiau visą rudeninio ryto rūką.