Žymos
Jei akyse neliks ugnies, sustok. Įsiklausyk. Jose vis dar rusena širdis, kurioje dūžiai, nerimas ir viltis persipina su susitikimo jauduliu ir išsiskyrimo kartėliu. Nebijok. Ne viskas taip blogai. Juk taip? O kur esi dabar? Žinau. Esi čia, visai šalia. Juk vis dar virpa rankos, o siela vis dar nori ištrukti iš kūno ir būti ten, kur jai atrodo geriau. Ar vis dar virpa rankos ir jaudulys neleidžia nurimti? Nieko tokio. Mudu visada buvome tokie patys, nes jei taip nebūtų, nebebūtume mes. Laukimas, jei akyse neliks ugnies, niekur nedings. Todėl nurimk. Prisėsk ir paklausyk, ką kalba siela. Ji sako, kad niekas nepraeina be pėdsako. Nepraeina dar ilgai. Sykiu ir skauda, ir gera, kai ieškai savęs. Kai mėgini save susigrąžinti ir surinkti širdį iš mažyčių dalelyčių. Ji dar ilgai nenurims ir vis klausinės „kodėl“…