Žingsnelis iki tavęs ir tu atsirandi rasos laše. Akis užmerkiu ir pažvelgiu į jį. Ten dervišai. Iš 
begalinės meilės vis sukantys jausmų ratus. Vis ieškantys šitoj erdvėj kažko, kas sielą nuramina. Kas gali paskandint laše pasaulio meilę, arba papasakoti jiems istorijas žmonių. Istorijas tokias kaip tavo. Žingsnelis dar iki tavęs ir širdyje jaučiu, kaip bangos virpina rytinį orą. Kai sapnuose pakilęs, nubunda pasakų takuos žmogus. Kai kitas rytmečio kavos gurkšnelis privers tik šyptelt, bet nenusimint. Žingsnelis dar iki tavęs ir rimsta siela regint šokį begalinį… Tegul tik nenustoja suktis dervišo siela, jo meilė begalinė.
Ką kalba dervišo siela
19 Ketvirtadienis Rgp 2010
Posted in šnabždesiai
