Sprendimo fatališkumą suprantame tik tada, kai pagaliau suvokiame, jog grįžti atgal į išeities tašką ne tik kad nėra vilties, bet ir sprendimo pasekmė bet kuriuo atveju bus tokia pati, dėl kurios šiandien sielojamės. Tik tai suvokęs žmogus tampa švarus ir gali žengti pirmyn, atsikratęs atsakomybės naštos, nes ta našta jau nebe jo, o to, kuris ją jam primetė.

(“Laikrodininkas 2“, 2016 m.)

viens