Erdvė. Tai tik erdvė. Tarp vandenų. Joje esu. Esu viena. Su mintimis. Ir dar be jų, 
bet erdvėje ir vis dar čia. Šalia tavęs ir be minčių. Vis laukiu, kai sustos diena. Kai saulė man palieps sustoti. Kai ji pati nepatekės. Kai garsas nebesklis paviršiumi. Kai atsikelti nenorėsiu ir vis žvalgysiuos į tave. Tada galėsiu prisiliesti prie minčių. Ir prie tavęs. Tik prie tavęs. Nes dar žinau, kad čia esi. Tu visada su manimi. Juk tu žinai, aš dievinu šį stebuklingą rytą.
Saulė nebepatekės
12 Šeštadienis Sau 2013
Posted in šnabždesiai
