Žymos

, , , ,

Šį brandų rudenį. Jį užkalbėjai laukimu. Jį užkalbėjai pasidabruota snaudžiančialietus žole. Atgyjančia, kai saulei patekėjus voras ima pinti naują giją. Jau greit pradės kalbėti medžiai, kurie pabers lapus. Ten surašyti ir Tavo norai. Kaip man atskirt, kada iš didelio dangaus pabirs tavieji. Kaip man žinot, kuriam lape Tu užrašei laukimą, o kuriame kūrėjas paskyrė laiką mudviem susitikt. Dar vakar šito klausinėjau medžių, bet šiandien jau atsakymą žinau. Nes šiąnakt kalbėjausi su Likimu. Apie Tave. Apie mane. Ir einant mums gelsvai žibinto nuspalvintu naktiniu takeliu Likimas klausinėjo, kodėl man taip svarbu žinoti, kur Tu esi. Jam atsakiau, kad nėr atsakymo į tai. Tiesiog šį rudenį. Tai Tu jį užkalbėjai laukimu.