Žymos

, , , ,

Praėjusią naktį pasigedau širdies. Tenai, kur ji turėjo būti, su manimi kalbėjosi tyla2Tyla. Taip atsisukęs, paklausiau jos, kodėl nebegirdžiu plakimo. Tyla tik suprunkštė ir man atsakė: „Nes aš tokia esu. Tiesiog jau taip yra. Ne tavo valioje pakeisti mano prigimties“. O gal tu ją pasigrobei? Gal negali gyventi be širdies? Galbūt, jei ją turėtum, galėtumei prabilti? Tyla uždėjo ranką ant krūtinės. Nusišypsojo ir pakedeno pirštais plaukus man. „Žiūrėk, čia tu esi. Todėl geriau gal patylėki“. Vėliau ji pabučiavo lūpas, padėjo galvą ant krūtinės. Ir dar pridūrė: „Girdžiu ten tavo širdį, o man savoji nesvarbi“. Tiktai tuomet prisiverčiau nutilti. Ir dar truputį pagalvojau, ar galima mylėti Tylą. Jei taip, tai kiek galėtumei ištverti jai to nepasakęs.