Žymos

, ,

Paskambinai ir paklausei, ar nevėluosiu. Neatsakiau iš karto. Žinojau, kad lauki. Taip buvo visada. Deja, vėluosiu ir šį kartą. Kaip ir anksčiau, kaip ir visada… Kaip ir visada mano vėlavimas neleidžia pasauliui tapti pripildytu ir visaverčiu. Jame visada kažko šiek tiek trūksta. Kad jis džiaugtųsi it laiminga mergaitė. Keista, bet jame netrūksta tik mano vėlavimo: pamatyti tave, reikiamu laiku pasakyti tinkamą žodį ar susiglausti kaktomis ir žiūrėti į keistai išsiklaipiusias akis. Būti taip bent kelias akimirkas. Ir kodėl gi taip…Kai paskambinai ir paklausei, ar nevėluosiu, šiek tiek susimąsčiau laikydamas telefoną prie ausies. Juk žinai, kad vėluosiu. Taip buvo visada. Šiandien net maldavau Dievo, kad švenčių dienomis bent vieną vienintelį kartą atsidurčiau šalia tavęs laiku. Kad nevėluočiau. Kad galėčiau įsitikinti, jog tu laiminga…