Žymos

, , , ,

Pabūkime lyg plunksnos kybančios ore. Tai nesunku! Juk kai atėjai iš praeities, pirmiausia nutirpo pirštai. Vėliau apėmė vidinis virpulys, peraugęs į nekontroliuojamą drebulį. Kodėl taip pasielgei? Nežinojau, ką sakyt, nes tą akimirką tiesiog norėjau būti su tavim erdvėj lyg plunksnos. Kur nėra vėjo, žmonių ir kitų mistinių būtybių, galinčių sukliudyti jų kybojimą erdvėj. Galinčių sugriauti tai, kas buvo iki tavęs ir kas liko po to. Tada bijojau vėl nukabinti skausmu visas langines, tarsi skalbinius senam mieste. Todėl prašau, maldauju, nevirpink oro bučiniais, nelieki meilės žodžių ant akių. Tiesiog pabūkime erdvėj lyg plunksnos kybančios ore.