Žymos

, , ,

Tyliai priėjusi, uždengei akis. Žinojau, kad tai tu. Iš pirštų galiukų, odos ir drėgnų delnų kvapo. Jį atpažinčiau iš tūkstančio kvapų. Tu vis dar laikai delnais uždengusi akis. Tai tikrai tu, nes žinau, kokiais intervalais iškvepi orą, o tau besišypsant, atodūsį atpažinčiau net užsimerkęs. Tai tikrai tu, nes plaukų galiukai, pažįstami iki skausmo, švelniai kutena skruostą. Gali nekalbėti, gali tyliai prieiti lyg katė ir neduoti nė vienos dingsties tave atpažinti. Ką bedarytum ir kaip besistengtum, visada žinosiu, kad tai esi tu. Juk tik su tavimi jaučiu, kad gyvenu. Tave pažįstu jau tūkstantį metų.