Žymos

, , , , ,

Kiekvieną kartą, kai pamatau Vandenį, prisimenu tave. Nesvarbu, ar tai jūra, upė ar ežeras. Bet kaskart, kai prieinu prie vandens, pasemiu jo rieškutėmis ir mėginu prisiminti tavo akis. Nusišypsau sau, nes nepavyksta tų akių, kurios moka šypsotis, prisiminti. Pamenu, mes tada irgi sėdėjome prie Vandens. Tu pasėmei jo delnais ir pasiūlei atsigerti. Jau lenkiausi, bet tu pasakei: “Kvaileli, nenoriu, kad apsinuodytum”. Vėliau prie skruostu pajutau tavo drėgnus delnus. Kaip tik tada pirmą kartą pasakei, kad mane myli… Kiekvieną kartą, kai pamatau Vandenį, prisimenu tave.