Žymos

, , , ,

Kartais viskas krinta iš rankų. Panašiai, kaip kava netyčia apsipili drabužius. Griūna viskas, prie ko tik prisilieti. Kartais tiesiog norisi nusigerti ir išnykti. Susimąstau, kad kartais gerai, kai tavęs nėra, nes tik tada įsivaizduoju, kaip apkabinu tavo siluetą. Jis vakar dar buvo, atrodo, čia pat. Pagalvoju, kad kartais turėtume tiesiog atsisėsti ir drauge žiūrėti pro langą. Niekur neskubant. Stebėti žmones ir debesis. Kaip jie keičiasi, kai susitinka ir kažką aptarinėja. Taip. Kaip debesys. Tada padarai išvadą, kad kartais geriau nieko nesakyti. Dieve, kaip gerai, kad tavęs šiandien nėra.